Sportas

KONTEKSTAS:  Lietuvos futbolo federacijos C licencijos “Kito požiūrio” kursuose kartu su dalyviais ieškome sprendimų/rekomendacijų realioms vaikų futbolo ( amžiaus grupė -iki 12 metų) situacijoms.  Žemiau yra įvardyti iššūkiai, atsitinkantys futbolo treniruočių metu.  Po iššūkio parašyti (-os) 1 -9 galimi situacijos sprendimai/ patarimai/ rekomendacijos.
Tas pačias situacijas peržvelgė ir sprendimus siūlė virš 100 LFF C licencijos kurso dalyvių.

Treneris nemažą dalį treniruotės praleidžia elementariai drausmindamas vaikus, kaip nepaklusnius trimečius tenka drausminti tėvams namuose. Kokiais būdais treneris galėtų sudrausminti vaikus?
Patarimai
Padėtų:
  1. pokalbis su tėvais;
  2. Kortelės ir lipdukai už elgesį (raudona – žalia);
  3. Įvairios užduotys;
    Susitarimai ir susitarimų laikymasis;
  4. Paskatinimai.
Iš pradžių susiplanuoti treniruotę, tada pabandyti  pažaisti įvairių koncentracijos žaidimų ( pavyzdžiui, suplojimai momentaliai koncentracijai).

Treneris neaiškiai formuluoja užduotį.  Vaikai ne visada supranta ką ir kaip jie turi atlikti.  Kaip ir kokiais būdais būtų galima pagerinti trenerio komunikaciją?
  1. Pagilinti žinias apie mokamą dalyką.
  2. Sekti geru kolegos pavyzdžiu (trenerio,komandos lyderio).
  3. Būti pasiruošusiu treniruotei.
  4. Būti blaiviam.
  5. Pasitelkti pratimo vizualizavimo priemones, pavyzdžiui, pačiam parodyti pratimą.
  6. Vaikams turi būti aiškinama jiems suprantama kalba, pavyzdžiui rodant.  Jei tai nedaroma – keisti treniruočių struktūrą ir kuo daugiau rodyti  veiksmų atlikimo seką.
  7. Leisti vaikams klysti, o patiems treneriams būti drąsesniems.
  8. Sugalvoti vaidmenų žaidimą. Pvz,  vaikai – žvaigždės. Ir bandyt žaisti taip, kaip  žaidžia jų pasirinkti žaidėjai.
  9. Įvesti laisvus pratimus, tegu daro kaip supranta. Paskui juos palaipsniui sunkinti ir nuolat persklausti vaikų nuomonės, ar viską supranta ir pan.


 Atrodė, kad vaikai bijo improvizuot, atlikti nestandartinius veiksmus, o daro viską tik taip, kaip reikalauja treneris. Kas gali padėti vaikams  nugalėti baimę?
  1. Reikalinga, kad pats treneris leistų ir sau, ir vaikams tokioje situacijoje improvizuoti.
  2. Galėtų būti žaidžiamas “laukinis futbolas” ir visiems būtų smagu.
  3. Treneris turėtų sukurti “kitokią” aplinką.
  4. Tik pats treneris gali padėti vaikams nugalėti baimę.
  5. Treneris duoda kelis sprendimo būdus ir paaiškina, kodėl taip daro.
  6. Treneris turi skatinti, padrąsinti, leisti savarankiškai priimti vaikui sprendimą.

Neigiamus jausmus sukėlė trenerio reakcijos į vaikų klaidas ir nusižengimus. Treneris rėkia, griebiasi už galvos kai vaikai suklysta. Vaikai verčiami daryti pritūpimus.  Kaip galima suvaldyti vaikus, kurie nelabai klauso?
  1. Išrinkus tėvų atstovą ir aptarus su juo bei tėvais tokią situaciją,  leisti spręsti, ar dėl trenerio elgesio derėtų pasikalbėti su futbolo akademijos direktoriumi.  Šiaip treneris turi stengtis valdyti emocijas, nes yra pavyzdys.
  2. Valdyti reikia ne vaikus, o trenerį, jo požiūrį į procesus.
  3. Trumpas neklausančio vaiko  išėmimas iš pratimo.
  4. Privalo būti susitarimai už ką skiriamos bausmės ir pagyrimai.

Treneris visiškai dirba taip prastai, kad netgi iškyla toks klausimas: ar verta tam treneriui dirbti tą darbą. Kaip susitvarkyti su tokia situacija?
  1.  Trenerio pozicija: Išaiškinti tėvui apie mano treniravimo sistemą. Diskutuoti apie tikslus ir darbines proceso dalis.
  2. Tėvas išdėsto treneriui savo poziciją ir nusiskundimus (geriausia raštu).
  3. Jei tokia situacija atsitiktų Jums kaip ją pirmiausiai imtumėte spręsti.


Grupėje yra vaikų, kurie treniruojasi dar neilgai ar yra fiziškai silpnesni, todėl akivaizdžiai matosi, kad atliekant pratimus su stipresniais vaikais, jie daug nusileidžia ir jaučiasi nusivylę. Kokiais būdais ir kaip galima susitprinti silpnesnius vaikus?
Reikėtų:
  1. paskirstyti grupes pagal lygmenis, pagal žaidėjų pajėgumą
  2. Treneris turėtų pagalvoti apie paprastesnius pratimus.
  3. Iššūkių reikalaujančiose rungtyse parinkti lygiavertį varžovą.
  4. Dirbti individualiai.
  5. Skirti daugiau dėmesio.
  6. Didinti vaikų motyvaciją.
  7. Dirbti maišant stipresnių įgūdžių vaikus su silpnesniais.


 Treneris net kelis sykius pabrėžė vaikams, kad jam labai sunku su jais dirbti, o  vieną vaiką net apkaltino simuliacija. Kokiais būdais ir kaip būtų galima suformuoti negatyvią/ nemalonią žinią vaikams?

  1. Kontrolinis klausimas: Ar tikrai skauda? Nes tuomet nežaisi futbolo.  Arba, pavyzdžiui, kitos užduoties pagalbos paprašymas.
  2. Juoko forma paaiškinti vaikui pratimą.
  3. “O dabar pratimą daro”…. (parodymas ….)
  4.  Gal geriau treneriui keisti darbą.
  5. Palikti vaikus kažkuriam laikui savivalei.

 Treniruotės metu buvo rėkiama ant vaikų.  Vaikui nebuvo aiškinama, ką padarė negerai ir kaip reikėtų kitą kartą pasistengti padaryti. Ką patartumėte šiam treneriui?
  1. Pratimo paaiškinimas kaip daryti susideda iš: stabdymo ir parodymo.  Tai tą ir turėtų atlikti treneris pirmiausia.
  2. Dirbti su savimi, pavyzdžiui, medituoti, ugdyti kantrybę.
  3. Pasiūlyti treneriui nusiraminti.
  4. Priimti kritiką
  5. Valdyti balso toną
  6. Kalbėtis su tėvais ir vaikais
  7. Nusiraminimui – pasodinti vaiką, paaiškinti (atsitraukus nuo proceso) nurimus.

 Treniruotę stebi  vaiko tėvai.  Susidarė įspūdis, kad vien dėl to vaikas negali atsipalaiduoti ir bijo klysti. Ko reikėtų imtis, kad vaikų neslėgtų atsakomybė prieš tėvus?
  1. Kad tėvai leistų klysti vaikams ir juos įkvėptų bei palaikytų.
  2. Pokalbis su tėvais.
  3. Ne visi vaikai vienodi.
  4. Neturėtų tėvai žiūrėti treniruotės ( būti aikštėje). Arba būti tik treniruotės pabaigoje.
  5. Rodyti tėvams geltonas ir raudonas korteles.
  6. Gražiai pasikalbėti su tėveliais  apie tai, paaiškinti, kad jų būvimas slegia vaiką.  Pabandyti kelias treniruotes pravesti be tėvų.

Tėvai kaltina trenerį, kad jis blogai dirba ir žada nebeleisti vaiko daugiau į treniruotes. Kokie turi būti žingsniai ( 2-5), kaip būtų galima išspręsti šią situaciją
Trijų žingsnių metodas:
  • Labai konkretus pokalbis su tėvais (Kas blogai, kodėl Jūs taip manote, kad blogai ir t.t.)
  • Trenerio išvados sau.
  • Analizė, kaip derėtų gerinti  savo  darbą
  1. Nevengti akistatos. Išklausyti tėvų, pripažinti tikras klaidas, išklausyti jų pasiūlymų.
  2. Organizuoti susirinkimą ir išsiaiškinti tėvų lūkesčius ir  trenerio tikslus.
  3. Treneris turi turėti savo poziciją.
  4. Pavyzdžiui, pasiūlyti tėveliui pravesti treniruotę (kiek jis kompetetingas)

Vaikas į treniruotę ateina nuolat pavargęs ir treneriui yra sunku dirbti su juo. Kaip į  tokią situaciją turi reaguoti treneris?
Išsiaiškinti nuovargio priežastis, pasikalbėti su tėvais, paklausinėti komandos draugų. Tuomet –  priežasties sprendimas (tarkim, sumažinti vaikui būrelių skaičių).

 Kokie turėtų būti trenerio veiksmai/sprendimai, kai komandoje įvyksta konfliktas ( Vaikas supyktsa, kai nesiseka atimti kamuolio iš draugų/jie atima iš jo)?
  1. Stabdome, pasikviečiame vaiką, pasikalbame, grąžiname atgal (pagal galimybes į silpnesnę grupę).
  2. Treneris žaidžia poroje su supykusiu vaiku.
  3. Treneris randa lygiavertį varžovą.

 Tėvai dažnai nenori vykti į varžybas kituose miestuose, taip pat pyksta, kai tam reikia papildomų pinigų. Kaip galima išspręsti tokią situaciją?
  1. Reikalingas išankstinis planavimas: išankstinis tėvų informavimas apie išvyką ( ne prieš 3 dienas), gelbsti ir solidarumo fondas.
  2. Galima padaryti susirinkimą dėl pinigų suradimo, ieškoti rėmėjų tarp bendruomenės.
  3. Susirinkimo metu tėvams išaišknti, kad vaikams būtų gerai pasivaržyti su kitais.
  4. Komandą burti kaip bendruomenę.

Grupėje yra vaikų, kurie blogai jaučiasi emociškai (nervinasi, verkia, neatlieka veiksmų iki galo) Kaip treneris gali spręsti šią situaciją?
  1. Palengvinti ir paįvairinti žaidimą, kad vaikui nebūtų streso, leisti laimėti ar įmušti įvartį, kad vaikui pakiltų emocijos.
  2. Nuraminti, padrąsinti, parodyti pavyzdį, duoti užduotis, pakelti nuotaiką.
  3. Skirti daugiau  individualaus dėmesio, vaiką laikyti arčiau savęs.
  4.  Žaidimas”Geras pliūpsnis” – visa komanda siunčia liūdniems vaikams geras emocijas

 Ugdytiniai buvo trenerio skirstomi poromis ir sužinoją savo porininką reikšdavo pretenzijas, tačiau greitai su tuo susitaikė. Ypač vienas berniukais nenorėjo būti su komandos nariu, su kuriuo nebendrauja, tačiau treneris nusivedė berniuką į šalį ir paaiškino, jog taip elgtis negalima, visi yra komandos dalis ir reikia gerbti vienas kitą. Kaip dar galima spręsti tokias situacijas?
  1. Pakartoti/ priminti, kad futbolas yra komandinis žaidimas. Užsiėmimo pradžioje vienas iš būdų  – patys vaikai pasirenka savo draugą. Galioja susitarimas ir pasirinkimo laisvė,
  2. Trenerio autoritetas. Vaikams diegiama, kad visi esam lygūs ir siekiame vieno tikslo.

 Treniruotės metu konkrečiose stabtelėjimo ir aiškinimo situacijose yra didelis dėmesio trūkumas:  du vaikai klauso, kiti užsiima savo veikla. Ką reikia daryti, siekiant išvengti grupės blaškomo dėmesio?
  1. Taikyti koncentracijos žaidimus, pavyzdžiui stebėti draugą konkrečiose situacijose.
  2. Susitarimas su vaikais ir žaidimas. Tarkim,  pakeliu  ranką, pirštais rodau skaičių, vaikai garsiai sako,koks tai skaičius.
  3. Laikinai sutelkti dėmesį į kitokį klausimą, kuris išmuša iš vykstančių procesų.
  4. Sustatyti vaikus pusračiu, kad  gerai matytų trenerį, kad visada būtų kontaktas. Išaiškinti kitą užduotį greitai ir aiškiai bei tikslingai.
  5. Priminti vaikams, kad jie atėjo treniruotis ir rasti būdą, kaip juos sudominti.
  6. Mažinti vaikų grupes,

 Norėjosi, kad treneris daugiau užtikrintų gerą psichologinį klimatą komandoje, bet to nebuvo. (….) Kaip treneriui užtikrinti gerą psichologinį klimatą?
  1. Komandos “team- building’as”, bendravimas, komandos formavimas, ne darbinėje aplinkoje (karts nuo karto su tėvais susitikti neformalioje aplinkoje).
  2. Reikalingi poklabiai su komanda ir būtinai reikėtų pakeisti aplinką. Tarkim, pasidaryti pusdienio išvyką, pabuvimą ne treniruotėje.

 Dvi komandos žaidė futbolą, trečia komanda (likę šeši vaikai) nieko neveikė, o tik stebėjo žaidžiančius draugus. Tiksliau, turėjo stebėti, tačiau toje situacijoje darė kas ką norėjo. Manau, tuo metu nežaidžiantiems vaikams būtų galima skirti kokią nors užduotį. Kokia tai gali būti užduotis?
  1. Besiilsiančiai komandai įvesti žaidimus, pvz kvadratas (4×2), koordinacijos pratimai, paskirti užduotis vaikams.
  2.  Padaryti, kad vaikai jaustųsi svarbūs, kad būtų žaidimo dalimi. Galima stebėti komandos draugų žaidimą ir analizuoti po to.  (nuošalių, smūgių, rezultatų skaičiavimai ir t.t.).
  3. Duodame tokią užduotį, kur mes būsime garantuoti, kad ji  bus atlikta tinkamai ir naudingai.  Tarkim, technikos pratimas arba taktikos pratimas.
  4. Pravesti koordinacijos pratimų:  galima duoti užduotį  mušinėti poromis kamuoliuką.
  5. Trumpinti žaidimo laiką.
  6. Žaisti iki pirmo įvarčio.

 Pastebėjau, kad lankančių vaikų skaičius būrelyje ima mažėti. Treneris nežino priežasties. Kaip derėtų elgtis treneriui/ akademijos vadovui?
  1. Reikėtų gerinti akademijos, futbolo komandos vidinę ir išorinę komunikaciją.
  2. Reikėtų apie vaikų lankomumą kalbėtis su tėvais.
  3. Treneriui pačiam reflektuoti savo veiksmus. ( kas taisytina, kas gali būti dar geriau ir t.t.).

Tarp kiekvienų pratimų, treneris darydavo vandens pertraukeles,kurios mano manymu budavo per ilgos! Vaikam nėra reikalingos tokios ilgos pertraukeles,nes jie tikrai nespėja pavargti! Kiek turėtų trukti  pertraukos ir kelisktart juos vertėtų daryti?
  1. Tris kartus po 1-1,5 min.
  2. Pagal treniruotės intensyvumą ir gamtines sąlygas ( nuo 2 iki tiek, kiek reikia).
  3. Santykiu 1:20. Pertrauka kas 20 minučių.
  4. Standatinėje treniruotėje po kiekvieno pratimo po 1 min vandens pertrauka. Per treniruotę išeina 3-4 kartai.
  5. Priklauso nuo sąlygų, oro ir matosi iš vaikų kondicijos.

Treneris verčia daryti fizinius pratimus, jei vaikas nusikalsta, nors girdėjau, kad fiziniam pasirengimui  yra skirta fizinė treniruotė. Kuo galima pakeisti fizines baudas?
  1. Įspėjimų/pastabų sistema (trijų žingsnių sistema:  fiksuoju, perspėju, taikau). Kai reikia TRENERIS privalo atsakyti už sako žodžius.
  2. Vietoje fizinės bausmės paskirti/surengti techninę treniruotę.
  3. Padaryti poros minučių pertraukėlę.
  4. Suteikti vaikams pasirinkimą: arba…. arba.
  5. Pasodinti ant suoliuko arba pašalinti vaiką iš treniruotės.
  6. Pasodinimas ant suoliuko….5 metams  🙂 .

 Pastebėjau, kad tėveliai nežino, ką ir kodėl treniruojasi jų vaikai. Kai kurie tėvai nuolat klausinėjo trenerio ir man pasirodė, jog jis dėl to buvo suirzęs. Ką turi daryti treneris?
  1. Metų pradžioje tėvų susirinkime treneris turėtų paaiškinti, kas laukia vaikų, tėvai yra supažindinami su treniruočių ciklu, paaiškinti kokia yra mūsų metodika ir kaip mes ją ruošiame.
  2. Turėtų būti kuo tikslesnis treniruočių planavimas (ciklai, rezultato siekimas, kurlink komanda eina).
  3. Paprašyti tėvų treniruotėje neblaškyti dėmesio.